Didžiausios Europos ligoninės sudėtingiems procesams valdyti pasitelkia GS1 standartus.
Ligoninė nėra tik vieta, kur gydytojai gydo, o slaugės slaugo ligonius. Tai sudėtinga struktūra, kasdien apdorojanti didžiulį informacijos kiekį ir naudojanti sudėtingą aukštųjų technologijų įrangą.
Bet kuri ligoninė – didelė ar maža – užsako vaistus, medicininius prietaisus, tvarsliavą ir kitas gydyti reikalingas medžiagas, galų gale perka maisto produktus ligoniams ir personalui maitinti, o dienos pabaigoje tvarko pavojingas medicinines atliekas ir maisto likučius. Šių procesų valdymas sveikatos apsaugos sistemoje nėra toks efektyvus kaip mažmeninėje prekyboje, todėl specialistai nuolat ieško būdų optimizuoti sudėtingą veiklą.
Daugelyje valstybių jau trūksta medicinos darbuotojų – tai irgi yra papildoma paskata procesus sveikatos apsaugos srityje automatizuoti, kad personalui, užuot tikrinus ir suvedinėjus įvairią informaciją į kompiuterius, daugiau laiko liktų gyvai bendrauti su pacientais.
XXI a. antrąjį dešimtmetį Europoje pradėti bandomieji projektai, kai sveikatos priežiūros įstaigos diegė pasaulinius GS1 standartus, daugelį metų sėkmingai naudojamus prekybos bei logistikos ir transporto tiekimo grandinėse. Įsitikinus bandomųjų projektų sėkme, už sveikatos apsaugą atsakingos valstybės institucijos pasirinko GS1 standartus taikyti visose šalies gydymo įstaigose.
Nelieka pasenusių vaistų
Lenkijos Gdansko universiteto klinikų centras, vienas didžiausių šalyje, prieš kelerius metus užsibrėžė tikslą paspartinti gaunamų produktų pajamavimą, tiksliau, identifikuoti ir priskirti juos konkrečiam pacientui, o vėliau turėti galimybę atsekti, koks konkretus gydymas kuriam pacientui buvo taikomas, kurie vaistai ar įranga naudoti.
Ligoninių vadovai siekė efektyviau kontroliuoti, kiek įsigytų produktų sunaudojama, kad galėtų kuo greičiau informuoti tiekėjus, ko nors pritrūkus.
Kitas keltas ypač svarbus uždavinys – sumažinti sandėlyje laikomų atsargų kiekį. Ne tik Gdansko, bet ir kitoms ligoninėms būtent vaistų atsargų veiksmingas valdymas kelia rūpesčių, nes nepanaudoti medikamentai pasibaigus jų galiojimo terminui išmetami. Kai kur, pavyzdžiui, atvežus naują partiją vaistų, jie sukraunami ant senesniųjų, tad naudoti imami nuo viršaus, o ne iš apačios. Ši problema kyla, kai nėra patogių sprendimų produktų galiojimo datų informacijai valdyti. GS1 standartų sistema padeda tiksliai apskaityti ir paskirstyti vaistus bei su jais susijusius duomenis.
Informacinių technologijų specialistai atkreipė dėmesį, kad visi į ligoninę tiekiami medikamentai ir kiti produktai kaip nors identifikuojami, tačiau plačiausiai naudojami GS1 standarto brūkšniniai kodai. Tai padėjo apsispręsti ir procesams automatizuoti pasirinkti GS1 standartus, jau ilgą laiką naudojamus kituose sektoriuose.
Įdiegus GS1 standartus, Gdansko centro Širdies chirurgijos skyriuje dabar galima nuskaityti konkretaus stimuliatoriaus ar kito implanto kodą, o lipdukas su juo klijuojamas į procedūros aprašą.
Taip susiejami paciento, gydytojo ir panaudotų medicininių produktų duomenys. Vėliau gali būti atsekama ne tik, koks produktas buvo implantuotas pacientui, bet ir šio produkto serijos numeris, nes ataskaitos apie atliktas procedūras ir panaudotus produktus automatiškai keliauja į ligoninės informacinę sistemą.
Atskiri identifikatoriai priskiriami ne tik gydytojams, bet ir kiekvienam pacientui. Ant paciento apyrankės esantis brūkšninis kodas arba radijo dažnio žymena procedūrą atliekančiam specialistui padeda tiksliai nustatyti asmenį, net jeigu jis guli be sąmonės. Taip sukuriamas skaitmeninis pėdsakas, pagal kurį, esant poreikiui, galima detaliai atsekti visą gydymo procesą, naudotą įrangą ar vaistus.
Mažėja finansinės ir laiko sąnaudos
Automatizuotai valdoma informacija ligoninėse padeda smarkiai sumažinti sąnaudas. Tuo akivaizdžiai įsitikino viena didžiausių Europoje gydymo įstaigų laikoma Berlyno Charité universitetinė ligoninė.
Ši gydymo įstaiga žymi tuo, kad joje dirba daugiau kaip pusė visų Vokietijos Nobelio medicinos ir psichologijos premijos laureatų. Keturiuose universiteto miesteliuose veikia net 100 klinikų ir institutų, dirba 13 tūkst. žmonių, iš jų 3800 – gydytojų. Ligoninės, kuri yra viena didžiausių Berlyno darbdavių, metinė apyvarta siekia 1,2 mlrd. eurų.
Didžiulė Vokietijos sostinės medicinos, mokslo ir technikos struktūra susidūrė su vaistų, įrangos ir kitų produktų tiekimo sunkumais. Mat po Berlyną išsibarstę ligoninės padaliniai turi skirtingus adresus, iš viso net 15 tūkst. atskirų vietų, į kurias reikia tiekti užsakomus produktus. Pasitaikydavo atvejų, kai siuntos pasiklysdavo.
Ieškodama problemos sprendimo Charité ligoninė nusprendė vietoms identifikuoti naudoti GS1 pasaulinius lokacijos numerius (angl. Global Location Numbers, GLN), kuriais galima tiksliai nustatyti ir atskirti gamintojų, tiekėjų, ligoninių lokacijas bei juridinius adresus visoje tiekimo grandinėje – nuo pat vaisto ar įrangos pagaminimo iki operacinės ar palatos, kurioje guli pacientas.
GLN panaudojimas vietai identifikuoti itin patobulino vaistų ir įrangos tiekimo bei paskirstymo šioje Berlyno ligoninėje procesus. Aiškūs pristatymo vietų duomenys sumažino tikimybę, kad užsakyti vaistai nukeliaus ne tuo adresu ligoninės viduje ar išorėje. Paprasčiau tapo keistis ir elektroniniais pirkimo užsakymais bei sąskaitomis faktūromis.
Priskyrus brūkšninį kodą kiekvienam įrenginiui, o GLN – daugeliui vietų ligoninės viduje, taip pat šiuos duomenis saugant duomenų bazėje, lengviau valdyti turimą medicininę įrangą. Prireikus kurio nors prietaiso, ligoninės darbuotojas kompiuteryje mato, kur didžiuliame ligoninės pastate yra tuo metu nenaudojamas įrenginys. Nereikia skambinti telefonu ir klausinėti, kur kas tą prietaisą pastaruoju metu matė.
GS1 standartų teikiamą naudą skaičiuoja ir Dublino Šv. Jokūbo (St. James) ligoninė Airijoje. Šios didžiulės medicinos įstaigos, kurioje yra daugiau kaip 1 tūkst. lovų, metinė apyvarta siekia 440 mln. eurų. Po Dubliną išsibarsčiusiuose 52 pastatuose įsikūrusi ligoninė taip pat susidūrė su produktų valdymo problemomis ir joms spręsti pasirinko naudoti GS1 kodus visiems produktams: ne tik dėžėms, pakuotėms, bet ir individualioms vaistų dozėms. Jei atskiros tabletės ar ampulės neidentifikuoja gamintojas, jie individualiai paženklinami vietoje.
Šv. Jokūbo ligoninė GS1 standartų diegimo projektą pradėjo įgyvendinti 2016 m. ir planuoja baigti 2020-aisiais. Ligoninės specialistai apskaičiavo, kad vieno produkto kodą įvesti į kompiuterį rankomis užima 70 sekundžių, o automatizuotai nuskaityti – 20 sekundžių. Tad sutaupoma net 50 sekundžių, ir per metus susidaro įspūdingus skaičius.
Analogiškas bandomasis projektas sėkmingai įgyvendintas ir Jungtinėje Karalystėje. Šios šalies valstybinė sveikatos apsaugos sistema (angl. National Health Service, NHS) pradėjo projektą „Scan4Safety“ (nuskaitymas saugumui), kurio metu ligoninėse plačiai diegiami GS1 standartai. Apskaičiuota, kad naudojantis šiais standartais galima sutaupyti iki 3 mln. svarų sterlingų (3,2 mln. eurų) per metus vienoje ligoninėje.
Pasaulinius GS1 standartus sėkmingai įdiegusių Europos ligoninių pavyzdys galėtų įkvėpti panašius projektus išbandyti ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Mūsų šalies sveikatos įstaigoms taip pat aktualūs geresnio atsargų valdymo, efektyvesnio personalo pajėgumų panaudojimo ir atitikties ES teisiniam reguliavimui klausimai.
Nors Lietuvos ligoninės teikia aukšto lygio gydymo paslaugas, jos dažniausiai naudoja skirtingas, savo ar kurio nors įrangos tiekėjo sukurtas kodavimo sistemas. Įsigijus naują įrangą, senoji pašalinama ar naudojama paraleliai. Kartais vienoje ligoninėje naudojama keletas skirtingų, tarpusavyje nesusietų sistemų. Ligoninėms sudėtinga interpretuoti duomenis ar keistis jais tarpusavyje. Tai neefektyvu ir brangu.