Ar galima transportui ir logistikai skirtais GS1 standartais sumažinti laiko ir finansų sąnaudas?

Arvydas Jockus | Alfa.lt

2019-08-06

Skandinavijos šalių ar kitiems Vakarų Europos klientams krovinius pristatantys Lietuvos didieji vežėjai jau kurį laiką savo veikloje naudoja pasaulinius GS1 standartus. O šių standartų dar neįsidiegę smulkesni vežėjai praranda galimybes mažinti sąnaudas.

„Atrodo, dalis vežėjų nepastebi, kad keičiasi rinkos poreikiai, trumpėja pristatymo terminai, vis reiklesni darosi vartotojai, vis daugiau duomenų apie produktų gabenimo saugumą tenka pateikti reguliuojančioms institucijoms. Greta tokių tiekimo grandinės procesų, kaip tikslus identifikavimas, atsekamumas, stebėjimas, GS1 standartai padeda paprasčiau valdyti kontrabandos ir vagysčių rizikas“, – sako Indrė Lasionienė, organizacijos „GS1 Lithuania“ projektų vadovė. I.Lasionienė Alfa.lt pasakojo, kaip GS1 standartai padeda gabenant karinius ir humanitarinius krovinius, donorų organus bei kraujo preparatus. Kokių pranašumų įgyja transporto ir logistikos paslaugų teikėjai, standartizavę savo veiklą, prieš konkurentus, kurie pasaulyje pripažintų standartų dar nenaudoja, bei kaip mūsų gyvenimą netolimoje ateityje pakeis šiuo metu dar tik kuriami GS1 standartais paremti procesai.

– Kodėl NATO ir gynybos sektorius transportavimo bei logistikos procesuose pasirinko naudoti GS1 standartus?

– GS1 standartai pasiteisino ir yra plačiai naudojami mažmeninės prekybos tiekimo grandinėje. Todėl ir kituose sektoriuose ieškota sprendimų, kurie leistų užtikrinti krovinių atsekamumą, tikslų jų identifikavimą. NATO gabena daug ir labai įvairių krovinių savo misijoms: maisto produktus, techniką, šaudmenis, todėl labai svarbu šiuos krovinius sekti ir identifikuoti bei tiksliai apskaityti. Kad paskirstymo centruose atitinkami kroviniai būtų nukreipti į teisingą paskirties vietą, išvengta žmogiškų klaidų, kad siuntos būtų greičiau pajamuojamos ir paskirstomos.

GS1 standartai sėkmingai naudojami ir humanitarinės pagalbos tiekimo grandinėje. Prieš kelerius metus jie pradėti naudoti vakcinoms gabenti į ligų ar epidemijų apimtas zonas, pavyzdžiui, Afrikoje. Šiais atvejais kiekviena diena yra gyvybiškai svarbi, nes būtina užtikrinti, kad atitinkami vaistai ir vakcinos laiku pasiektų nustatytą vietą. Humanitarinių siuntų gabentojai susiduria su iššūkiais, tokios siuntos dažnai būna visiškai nepaženklintos, paženklintos neaiškiomis etiketėmis arba dar blogiau – informacija užrašyta tiesiog ranka. Kai atkeliauja didžiulės siuntos, sudėtinga rasti, kurioje dėžėje ar kurioje konkrečioje siuntoje yra tam tikra vakcina. Tokios siuntos išpakavimas ir reikalingo produkto paieškos užima daug laiko, o epidemijos zonoje labai svarbu, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau. Turbūt dėl to GS1 standartus humanitarinės pagalbos tiekimo grandinėje pradėjo naudoti tarptautinė organizacija „Raudonasis kryžius“.

– Kurie konkretūs GS1 standartai naudojami gabenant humanitarinius krovinius?

– Plačiausiai naudojamas Serijinis numeris SSCC (angl. Serial Shipping Container Code). Šis 18 skaitmenų identifikatorius padeda užtikrinti kiekvieno individualaus logistikos vieneto unikalumą bei jį atsekti visos kelionės tiekimo grandine laiku ir nustatyti jo vietą perskirstymo ar pristatymo centre. Individualiam logistikos vienetui priskyrus SSCC, šis identifikatorius duomenų bazėje susiejamas su išsamia informacija apie logistinį vienetą, t. y. kokie produktai jame sudėti, koks jų galiojimo laikas, iš kurios jie partijos ir į kurią vietą turi būti pristatyti.

– Kokių pranašumų įgyja transporto ir paslaugų teikėjai prieš konkurentus, kurie pasaulyje pripažintų standartų nenaudoja?

– Augant reikalingų pateikti duomenų kiekiui, kažkokiu būdu identifikuoti logistikos krovinius, jų pristatymo vietą jie vis tiek turi, todėl paprastai kuria individualius sprendimus. Bet tuomet tampa sudėtinga bendradarbiauti su tiekimo grandinės partneriais, ypač jei jie naudoja dar kitus savo sprendimus. Kai kiekvieną kartą reikia aiškinti, kas ir ką reiškia, visi procesai vyksta lėčiau, atsiranda papildomo darbo (pvz., peretiketavimo), mažėja efektyvumas, didesnė klaidų, nesusipratimų tikimybė.

Kai visi logistikos ir transportavimo tiekimo grandinės dalyviai naudoja vienus, pasaulyje pripažintus bendrus standartus, iš skirtingų sričių ir šaltinių atkeliaujančius duomenis lengviau interpretuoti, jie paprasčiau integruojami į vidines įmonių sistemas bei lengviau tvarkomi.

– Gabenant karinius krovinius svarbu užtikrinti slaptumą. Ar GS1 standartai tam tinka? Ar pašaliniams pavyktų iššifruoti krovinio SSCC?

– Jeigu bet kuris krovinys, nebūtinai karinis, yra paženklintas tik SSCC identifikatoriumi, o informacija žmogui skaitomu tekstu nepateikiama, jį nuskaitęs pašalinis žmogus nesužinos nieko, kadangi negalės prisijungti prie duomenų bazės, kurioje laikomi su SSCC identifikatoriais susieti duomenys. Šie duomenys paprastai prieinami tik autorizuotiems vartotojams

Ne paslaptis, kelyje kroviniai kartais pavagiami, daromi nusikaltimai. Kai potencialus vagis nežino, kuriame konkrečiai padėkle ar konteineryje yra trokštamas grobis, jam sunkiau pasirinkti, kurį krovinį apiplėšti... Taigi, taip, GS1 standartai gali padėti užtikrinti ir krovinių saugumą.

– Ar transporto ir logistikos sektoriui verta diegti elektroninių duomenų mainus (EDM, angl. EDI)? Kuo jie gali būti naudingi šioje srityje?

– Elektroninių duomenų mainai padeda įmonėms mažinti popierizmą, nes duomenys keliauja skaitmeninėje erdvėje. Galima keistis ne popieriniais, o elektroniniais dokumentais. EDI pranešimai taip pat padeda duomenis ir dokumentus struktūruoti. Vieni jų skirti užsakymui, kiti – išsiuntimui ir t. t. Be to, šiais pranešimais galima keistis labai operatyviai, nes viena kompiuterinė sistema bendrauja su kita kompiuterine sistema. Darbuotojams nebereikia rankomis skenuoti ir siųsti dokumentų e. paštu.

EDI padeda valdyti įvairius transporto ir logistikos procesus. Pavyzdžiui, partneris gali užsakyti atitinkamą transporto kiekį užsakymui įvykdyti, nurodyti krovinio gabenimo instrukciją, gauti automatinį pranešimą, kad krovinys pristatytas, keistis elektroniniais užsakymais, važtaraščiais, sąskaitomis ar mokėjimo patvirtinimais. Visiems šiems procesams GS1 siūlo savas EDI pranešimų schemas.

Džiaugiamės, kad „Maxima“ prekybos tinklas Lietuvoje savo veikloje naudoja GS1 EDI pranešimų standartus.

– Ar šie pranešimai pripažįstami kaip juridiniai dokumentai?

– Tai ne juridiniai, o verslo dokumentai, skirti keistis informacija apie verslo transakcijas. Jie padeda automatizuoti tam tikrus verslo procesus.

– Kokie kiti GS1 procesų standartai naudojami transporto ir logistikos paslaugų sektoriuje?

– Tai daugybė specialių identifikatorių. Vienas populiariausių yra pasauliniai lokacijų (vietų) identifikatoriai GLN (angl. Global Location Number), naudojami tiek identifikuoti tiekimo grandinės partnerius, tiek pristatymo vietas.

GLN turinčios įmonės ir savo sandėlius ar kitas vidines lokacijas, pvz., vietas sandėlyje, gali identifikuoti atskirais GLN plėtiniais. Tai patogu, kai norima atsekti logistinio vieneto kelionę tiekimo grandinėje: ne tik nuo gamintojo iki užsakovo, bet ir kurioje vietoje sandėlyje šiuo metu yra koks nors padėklas su prekėmis.

Įmonė gali turėti kelis GLN. Atrodytų, kam to reikia, juk kiekviena įmonė turi tik vieną įmonės kodą? Bet viena įmonė gali turėti, tarkime, 10 parduotuvių, ir kiekviena iš jų gali turėti atskirą GLN. Savą GLN turės ir kiekviena didžiulio degalinių tinklo degalinė. Kai reikia pristatyti prekes, galima nurodyti, kuriai konkrečiai degalinei jos skirtos, GLN panaudojant tiek elektroniniame prekių išsiuntimo pranešime, tiek krovinio etiketėje.

Atskiri specialūs identifikatoriai sukurti logistikos vienetų grupėms – tai GSIN (angl. Global Shipment Identification Number), kai logistikos vienetų grupė su vienu važtaraščiu keliauja iš vieno tiekėjo vienam gavėjui, ir siuntos identifikatorius GINC (angl. Global Identification Number for Consignment), kuris identifikuoja logistinių vienetų grupę, sudarytą iš vieno ar daugiau logistikos vienetų, kuri turi būti siunčiama kartu, kaip visuma. Šiuo atveju vienetai gali būti atkeliavę iš keleto tiekėjų, sujungti ir vežami į kurį nors prekybos tinklą ar kitą užsakovą.

Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, jau naudojami visuotiniai grąžinamos taros identifikatoriai GRAI (angl. Global Returnable Asset Identifier). Šiuo atveju tai ne į taromatus grąžinama panaudota gėrimų tara, o, pavyzdžiui, plastikinės dėžės, į kurias sukraunami produktai (pvz., pieno produktų tara), padėklai ir paletės, ant kurių vežamos prekės, traukiniais ar laivais gabenami konteineriai. Tai tara, kuri paskirties vietoje iškraunama, grąžinama pradiniam siuntėjui ir naudojama pakartotinai.

Šiuos logistikos vienetus taip pat labai svarbu identifikuoti, mat dalis medinių padėklų ar dėžių „nuplaukia“, kas nors juos pasisavina ir pasigamina sode suoliuką ar kitaip panaudoja nuosavame ūkyje. Kai šie padėklai identifikuojami, siuntėjui aišku, kiek ir kokios taros iškeliavo ir kiek turi grįžti. Tai ypač aktualu, kai padėklai plastikiniai. Jie netgi gali būti identifikuojami ir automatizuotai atsekami radijo dažnio bangomis: kur keliavo sandėlyje ir už sandėlio ribų.

Radijo dažnio žymenomis (angl. RFID) gali būti paženklinami ir pasirinktose vietose nuskaitomi traukiniais gabenami konteineriai ar tiesiogiai traukinio vagonai ir fiksuojama, kada ir kur jie pravažiavo.

– Lietuvos transporto sektorius kone kasmet džiaugiasi puikiais augimo rodikliais. Atrodo, mūsų vežėjai įvertina tarptautinės ir vidaus rinkos poreikius bei geba jais pasinaudoti. O ar pasinaudoja GS1 standartų teikiamomis galimybėmis?

– Didieji vežėjai pasinaudoja. Jeigu jie veža prekes didiesiems prekybos tinklams, dažniausiai jų prašoma informaciją perduoti GS1 elektroniniais duomenų pranešimais, paženklinti krovinius SSCC kodu ir užtikrinti jų atsekamumą. Įmonės, naudodamos GS1 standartus, efektyviai valdo savo transportą, sujungia krovinius, mažina „tuščių kilometrų“ kiekį bei CO2 išmetimą.

Skandinavijos šalių ar kitiems Vakarų Europos klientams krovinius pristatantys vežėjai gan plačiai savo veikloje naudoja GS1 standartus. Tarp jų transporto sektoriaus lyderės – krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais bendrovė „Girteka“ bei viena didžiausių Baltijos šalyse logistikos paslaugų įmonių „Baltic Logistic Solutions“.

– Ką praranda vežėjai, kurie GS1 standartais nesinaudoja?

– Jiems tiesiog sudėtingiau bendradarbiauti. Panašiai kaip ir mažmeninėje prekyboje, kai vengiama bendradarbiauti baiminantis konkurencijos, prarandamos galimybės mažinti sąnaudas kartu naudojantis tam tikromis paslaugomis ar jas teikiant klientams.

Vežėjai praranda laiką, kai tenka krovinį perženklinti savomis vidaus naudojimo etiketėmis, kai galima būtų tiesiog nuskaityti identifikatorius nuo esamų etikečių, kuriomis jas paženklino gamintojas ar didmenininkas. Pavyzdžiui, kai kombinuotoje tiekimo grandinėje vienas vežėjas gabena padėklus su prekėmis iki atitinkamo taško, paskui kitas perima krovinį ir veža toliau. Kai naudojami bendri, unifikuoti GS1 standartai, logistikos vieneto nereikia perženklinti. Perženklinimas bei kiti susiję procesai vežėjams išaugina laiko ir finansines sąnaudas. Galbūt smulkesni vežėjai tiesiog nežino apie naujas galimybes... arba nenori tobulėti. Dažnas tokios įmonės vadovas pasako: aš taip dariau prieš 10 metų, man taip gerai ir nieko aš nekeisiu. Tačiau šiuo atveju svarbu suvokti, kad keičiasi rinkos poreikiai, trumpėja pristatymo terminai, auga nauja, vis reiklesnių vartotojų karta, vis daugiau duomenų apie produktus, jų gabenimo saugumą tenka pateikti reguliuojančioms institucijoms... Be to, GS1 standartai padeda geriau valdyti kontrabandos ir vagysčių rizikas.

– Kokie ateities GS1 sprendimai transportui ir logistikai šiuo metu kuriami? Kaip tai pakeis mūsų gyvenimą?

– Kadangi vis daugiau informacijos keliasi į skaitmeninę erdvę ir stengiamasi sujungti ką tik įmanoma sujungti, kuriami sprendimai, kurie leistų ne tik užsisakyti prekę iš bet kurios šalies, bet ir pristatyti užsakymą vartotojui, esančiam bet kur. Įvairios vietos nustatymo technologijos, lustai išmaniuosiuose telefonuose ir automobiliuose padės rasti vartotoją, kuriam pristatomas užsakymas, kad ir kur jis tuo metu būtų: megapolyje ar nuošaliausioje pasaulio vietoje. Kuriami GS1 standartai robotams, nes tiek logistika, tiek gamyba vis labiau automatizuojama. Atsiranda savaeigis transportas – automobiliai ir dronai, pristatantys krovinius vadinamąją „paskutinę mylią“ ir galintys savarankiškai prekes gabenti dideliais atstumais. Kuriamos jutikliais paremtos sistemos, padedančios stebėti tiekimo grandines produktų, kuriuos reikia gabenti ypatingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, stebėti užšaldytų produktų temperatūrą visos kelionės iki pirkėjo metu. Ar kai reikia užtikrinti tam tikrą temperatūrą gabenamiems vaistams, donorų organams ar kraujo preparatams.